Gegužės 30 -oji - pasaulinė išsėtinės sklerozės diena

Teikiant paslaugas namuose vienos dažniausių ligų su kuriomis susiduria specialistai tai įvairios neurodegenracinės ligos ir sutrikimai. Išsetinė sklerozė - viena dažniausių tokio tipo ligų, todėl minint pasaulinę išsėtinės sklerozės dieną dalinamės informacija apie ją.

Išsėtinė sklerozė (IS) yra lėtinė, autoimuninė centrinės nervų sistemos liga, kurios metu imuninė sistema klaidingai puola ir pažeidžia mieliną – apsauginį nervinių skaidulų sluoksnį. Tai sukelia įvairius neurologinius simptomus, kurie gali skirtis priklausomai nuo pažeidimo vietos ir intensyvumo. Šia liga serga 2,3 mln. žmonių visame pasaulyje. Ji dažnai diagnozuojama 20 – 50 m. amžiaus žmonėms, daugiau moterims.

Išsėtinės sklerozės priežastys deja nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad liga atsiranda dėl kelių veiksnių derinio:

1. Genetiniai veiksniai: tam tikri genai gali padidinti riziką susirgti IS.
   

2. Aplinkos veiksniai: virusinės infekcijos (pvz., Epstein-Barr virusas), vitamino D trūkumas, rūkymas ir kiti aplinkos veiksniai.

3. Autoimuniniai veiksniai: imuninės sistemos disbalansas, kai organizmas pradeda pulti savo audinius.
   

Yra trys išsėtinės sklerozės tipai: asmenims, sergantiems recidyvuojančia-remituojančia IS (dažniausiai pasitaikantis tipas), neurologiniai simptomai atsiranda staiga (recidyvas), o po to seka visiško arba beveik visiško pasveikimo (remisijos) laikotarpis. Laikui bėgant recidyvuojantys-remituojantys epizodai gali pasireikšti rečiau, o asmenims gali išsivystyti laipsniškai blogėjanti negalia (antrinė progresuojanti IS). Asmenims, sergantiems pirmine progresuojančia IS, simptomai, kurie laikui bėgant pablogėja be atkryčių ir remisijų.

Liga pasireiškia nuovargiu, neryškiu matymu ir akių skausmu (optinis neuritas), silpnumu arba jutimo pokyčiais tokiose kūno dalyse kaip veidas, rankos ar kojos, galvos svaigimu, pusiausvyros, atminties arba mąstymo ir šlapimo pūslės kontrolės sutrikimais. IS sergantys pacientai taip pat turi didesnę depresijos ir nerimo riziką.

Siekiant valdyti išsėtinės sklerozės eigą kineziterapija yra labai svarbu. Ji padeda pacientams išlaikyti judrumą, pagerinti raumenų jėgą ir koordinaciją, bei mažina nuovargį, depresiją. Štai keletas kineziterapijos metodų, naudojamų IS gydymui:

1. Pratimų programa: Individualiai pritaikytas pratimų rinkinys, įskaitant tempimo, jėgos ir aerobinius pratimus, gali padėti pagerinti bendrą fizinę būklę ir raumenų funkciją.
   

2. Pusiausvyros ir koordinacijos treniruotės: Specialūs pratimai gali padėti pagerinti pusiausvyrą ir koordinaciją, kas sumažina kritimų riziką.

3. Funkciniai pratimai: Skirti kasdieniams veiksmams pagerinti, pavyzdžiui, vaikščiojimui ar daiktų paėmimui.

4. Hidroterapija: Pratimai vandenyje gali būti ypač naudingi, nes vanduo mažina sąnarių apkrovą ir palengvina judėjimą.

5. Energijos taupymo strategijos: Kineziterapeutas gali išmokyti pacientą, kaip efektyviai paskirstyti energiją per dieną, kad būtų sumažintas nuovargis.

Rekomenduojama mankštą, kuri truktų iki 60 min., atlikti bent tris kartus per savaitę, o ją sudaryti turėtų įvairių rūšių pratimai. Reguliari kineziterapinė mankšta gali padėti žmonėms su išsėtine skleroze išlaikyti nepriklausomumą ir gyvenimo kokybę, mažindama ligos simptomų įtaką kasdieniam gyvenimui.

Rekomenduojami gyvenimo būdo pakeitimai pacientams, sergantiems IS: vengti rūkyti, užsiimti fizine veikla, užsiimti intelektualiai sudėtingesne veikla, kuri padeda gerinti IS sergančių žmonių pažinimo funkciją.

Literatūra:

1. Ward M, Goldman MD. Epidemiology and Pathophysiology of Multiple Sclerosis. Continuum (Minneap Minn). 2022 Aug 1;28(4):988-1005. doi: 10.1212/CON.0000000000001136. PMID: 35938654.

2. Marcus R. What Is Multiple Sclerosis? JAMA. 2022 Nov 22;328(20):2078. doi: 10.1001/jama.2022.14236. PMID: 36413229.

3. Kappos L, O’Connor PW, Polman CH, et al.. Clinical effects of natalizumab on multiple sclerosis appear early in treatment course. J Neurol. 2013;260:1388–95.,

4. McGinley MP, Goldschmidt CH, Rae-Grant AD. Diagnosis and treatment of multiple sclerosis: a review. JAMA. 2021;325:765–79.

5. (Disanto G, Morahan JM, Ramagopalan SV. Multiple sclerosis: risk factors and their interactions. CNS Neurol Disord Drug Targets. 2012;1:545–55.,

6. Simon KC, Munger KL, Ascherio A. Vitamin D and multiple sclerosis: epidemiology, immunology, and genetics. Curr Opin Neurol. 2012;25:246–51.)

7. Zong B, Yu F, Zhang X, Zhao W, Li S, Li L. Mechanisms underlying the beneficial effects of physical exercise on multiple sclerosis: focus on immune cells. Front Immunol. 2023 Sep 29;14:1260663. doi: 10.3389/fimmu.2023.1260663. PMID: 37841264; PMCID: PMC10570846.

8. Marcus R. What Is Multiple Sclerosis? JAMA. 2022 Nov 22;328(20):2078. doi: 10.1001/jama.2022.14236. PMID: 36413229.

9. Reina-Gutiérrez S, Meseguer-Henarejos AB, Torres-Costoso A, Álvarez-Bueno C, Cavero-Redondo I, Núñez de Arenas-Arroyo S, Guzmán-Pavón MJ, Sánchez-López M, Martínez-Vizcaíno V. Effect of different types of exercise on fitness in people with multiple sclerosis: A network meta-analysis. Scand J Med Sci Sports. 2023 Oct;33(10):1916-1928. doi: 10.1111/sms.14407. Epub 2023 May 24. PMID: 37226414.

10. Li G, You Q, Hou X, Zhang S, Du L, Lv Y, Yu L. The effect of exercise on cognitive function in people with multiple sclerosis: a systematic review and meta-analysis of randomized controlled trials. J Neurol. 2023 Jun;270(6):2908-2923. doi: 10.1007/s00415-023-11649-7. Epub 2023 Mar 2. PMID: 36864256.

Straipsnį parengė UAB „Slauga ir priežiūra“ kineziterapeutė Eleonora Kairytė